BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Anime adata: “When They Cry”

Nusprendžiau, kad rašyti apie “Code Geass”, kad ir koks jis geras būtų, neverta. Jau vien dėl to, kad jis geras ir visi apie jį yra girdėję. Už tai norėčiau papasakoti apie kitokį anime. Siaubą žmonės suvokia įvairiai. Kartais tai zombių antpuolis, kartais vampyrai, tačiau nieko nėra baisiau už priešą, kurio… nėra? Pristatau jums “Higurashi When They Cry” (”Higurashi no Naku Koro ni”)!

Tai vienas iš tų kūrinių, apie kuriuos norisi papasakoti viską, tačiau nesinori atskleisti net menkiausios kūrinio detalės… Pasistengsiu nepapasakoti nieko, kas galėtų sumažinti įdomumą.

Viskas prasideda moksleivio Maebaros Keičio atvykimu gyventi į mažą Hinamizavos kaimelį kažkur Japonijos užkampyje. Jį pasitinka nauji klasės draugai: įžūli įtakingos šeimos dukra Mijon Sonozaki, viską kas miela mylinti Rena bei našlaitės Rika Farudė (taip pat kilmingos giminės atstovė) ir Satoko. Visi šie veikėjai priklauso klubui, prie kurio prisijungia ir Keičis. Klubo esmė - žaisti žaidimus ir laimėti juos BET KOKIA KAINA (t.y. sukčiaujant). Netrukus Keičis sužino apie paslaptingas žiaurias žmogžudystes bei žmonių dingimus vykstančius kasmet per “Vilnos nešiojimo festivalį” (taip jį išvertė lietuvių subberiai). Pasirodo kaimas slepia baisią praeitį iš laikų, kai buvo garbinamas žiaurus miestelio dievas Ojašira. Ne gana to visi pradeda elgtis keistai. Atrodo, jog pasitikėti nebegalima niekuo… Tokia yra istorijos pradžia. Arba vidurys. Arba pabaiga. Arba… Na bet neatskleisiu ką turiu galvoje… Tą reikia pamatyti.

Anime sudaro du sezonai po 24-26 serijas ir kelios OVA serijos. Pirmasis užduoda daugiau klausimų nei atsakymų. Antrasis nors ir kiek prastesnis, į juos visus atsako, nors gal ir kiek per greitai. Labai gerai gilinamasi į veikėjų veiksmų motyvus - niekas nelieka nepaaiškinta. Nors ir kokia “be ryšio” atrodo pradžia (ar net ir visos pirmos 15 serijų, o vėlesnės irgi atrodo pilnos logikos klaidų), visas šitas “mindfuck” vėliau yra labai detaliai ir logiškai paaiškinamas. Kas gal kiek kliuvo, tai veikėjų rėkavimas pavojingose situacijose, besislepiant ir pan. Taip pat nekaip atrodė vietomis pasitaikantis Keičio mikčiojimas ir idiotiška apranga, bet anime tai nėra neįprasta.

Techninė pusė sukelia dvejopus jausmus. Iš vienos pusės OP/ED (abiejų sezonų) puikiai pataiko į temą ir atrodo tinkamai. Pats anime taip pat dažniausiai atrodo gerai, tačiau Peršviečiami plaukai atrodo labai keistai. Gal tai ir nėra pirmas mano matytas anime su tokiais defektais, bet anksčiau tai akių taip nerėžė. Kaip minėjau, įgarsinimas kartais taip pat skamba kvailai. Na bet apskritai tai žiūrėti netrukdo.

Taigi, “When They Cry” turėtų patikti visiems mistikos ir siaubo gerbėjams. Ypač mėgstantiems gerą “protkrušį”. Jis pasižymi neįprastu pasakojimo būdu, detalumu ir logika. Šiokios tokios bėdos su įgarsinimu ir piešimu negadina bendro vaizdo, o puiki istorija leis šias bėdas apskritai pamiršti. Jei tik sugebėsite jas pastebėti kupinomis įtampos minutėmis…

Rodyk draugams

Mintys apie artėjantį Formulės-1 sezoną

Kadangi dėl neramumų Bahreine F-1 sezono pradžia šioje šalyje buvo atšaukta, Australijos GP ir vėl bus pirmasis kalendoriuje. Likus savaitei laukimo, pasidalinsiu savo mintimis apie ateinantį sezoną.

Šio sezono techniniame reglamente turime daugybę pakeitimų:

  • Uždrausti daugiaaukščiai difuzoriai, taigi labai sumažėjo bolidų sukibimas, bet oro srautai nebe taip trukdys iš paskos važiuojantiems sportininkams. Kad kompensuotų šią netektį, komandos, atrodo pasiryžusios pasinaudoti drąsiausiomis ir rizikingiausiomis idėjomis, kurios gali pateikti šiokių tokių siurprizų.
  • Uždrausti ortakiai - McLaren sugalvota gudrybė pernai pasiteisino. Šiemet šio elemento naudojimas - uždraustas.
  • Priekinio sparno reguliavimo uždraudimas - manau nelabai ką tekeičia.
  • Galinio sparno reguliavimas - gali parodyti lenktynininkų sugebėjimus valdyti kiekvieną savo bolido smulkmeną kvalifikacijoje, bet ar tai padidins lenkimų skaičių lenktynėse? Tą pasakyti sunku. Dažniausiai jei pilotui prieš tiesiąją pavyksta posūkyje išlaikyti 1 sekundės atsilikimą, ataka vis tiek įvyksta. Na gal tik dabar dėl difuzorių panaikinimo tai gali kiek palengvėti.
  • Padangų gamintojo ir žymėjimo pokyčiai. Panašu, kad Pirelli ruošiasi pateikti itin ekstremalias padangas. Žinoma, geriausi laikai buvo dviejų gamintojų konkurencija, kai visi stengėsi pagaminti kažką geresnio. Bridgestone likusi viena tiesiog štampavo F-1 padangas ir tiek. Pirelli gali pakeisti šią situaciją. Kas dėl žymėjimo - man žalios minkštesniojo komplekto juostelės buvo pakankamai aiškios. Krūva skirtingų spalvų tik sukurs maišatį.

Šiemet, pirmą kartą nuo 1970 rikiuotėje važiuoja net penki čempionai. Beje panašu, kad visi pakankamai stipriose komandose. M. Šumacheris panašu turi galimybę užčiaupti visus variusius jo didenybę į pensiją. Alonso taip pat vargu ar ištvertų dar vienus metus nepatenkinęs savo garbėtroškos. Hamiltonas po dvejų nesėkmingų sezonų taip pat norėtų parodyti, kad titulas - ne tik geresnės technikos, bet ir sugebėjimų įrodymas. Buttonas manau tiesiog norėtų išlįsti iš Hamiltono šešėlio. Apie Vettelį nekalbėsiu - manau jo karjera dar tik prasidėjo.

Komandų pajėgumą numatyti sunku. Nors tikėjausi šio to iš Lotus - Renault, bet po Kubicos avarijos, jie neteko vienintelio stabilaus piloto, todėl vargu ar kovos dėl titulo. MercedesGP Bus maždaug ties McLaren. Gali būti, kad matysim Red Bull tolstančią prikyje ir McLaren, Mercedes bei Ferrari besipešančias dėl antros vietos. Kita vertus, po paskutiniųjų bandymų, nepanašu, kad galima nurašyti
Mercedes. Visai gali būti, kad paskutinis atnaujinimas - viskas ko trūko.

Aš pats manau vėl sirgsiu už MGP. Reikia tikėtis, kad šiemet jie bus pajėgūs kovoti dėl titulo, o M.S. įrodyti, kad F-1 dar yra vietos senukams :D

Rodyk draugams

“Photostory” - tiems, kas tingi rašyti dienoraščius

Svajojote rašyti dienoraštį? Neturite tam laiko? Bet turite Web kamerą? Photostory - kaip tik jums. Juk kartais sako: nuotrauka - iškalbingiau už tūkstantį žodžių.

"...o čia aš ne visai patenkintas praėjusia diena..."

Photostory programa pati kasdien primena nusifotografuoti ir išsaugo Jūsų kiekvienos dienos nuotraukas. Prikaupus nuotraukų galima ir sukurti savo slideshow filmuką. Neabejoju, kad peržiūrėti tokį filmuką turėtų būti įdomu.

Programą visi Linux vartotojai gali parsisiųsti iš čia

Rodyk draugams

Muzika Tavo ausims: “Airbourne” - ACDC teka Australų kraujyje

Pristatau Tavo nuostabiosioms ausims AIRBOURNE!

AC/DC - nemirtinga Australų roko grupė, kurianti paprastus, bet genialius kūrinius. Nesvarbu kas groja jų kūrinius - tikrieji grupė nariai, ar “AC/DC Tribute.lt” - visi smagiai išsitaško. Tačiau Airbourne - nieko nekopijuoja. Daugelis jų kūrinių tiesiog dvelkia ta nesutramdoma 8-9 dešimtmečių dvasia. Tikras australietiškas rokenrolas.

Šiaip ar taip nuo AC/DC pradėjau ne be reikalo: ši grupė “Airbourne’ams” padarė nemažą įtaką. Ne kartą išgirdęs vežantį gitaros solo suabejoji ar per klaidą nepaleidai AC/DC.

Siūlau paklausyti kelių Airbourne kūrinių:

=-=-=-=-=
Powered by Blogilo

Rodyk draugams

Ubuntu: Antras žvilgsnis (Jūs mylit Ubuntu)

Nors mano pirmieji įspūdžiai naudojantis Ubuntu buvo gan neblogi. Man patiko tiek Ubuntu išvaizda, tiek veikimas. Tiesa, tam tikri Ubuntu požiūriai į sistemą man buvo neįprasti (nors nepasakyčiau, kad nepriimtini), tačiau tai problemų nesukėlė. Įsigijęs nešiojamą kompiuterį į jį, šalia win7, buvau susimetęs Linux Mint, kurie man nepatiko, nors yra sukurti Ubuntu pagrindu. Vėliau nusprendžiau įsimesti pabandymui OpenSUSE, kurie man visai nepatiko. O tada grįžau prie Ubuntu.

Kaip ir Mint, Ubuntu puikiai sutarė su visa mano kompiuterio įranga. Neitin galingas laptopas puikiai ištraukė ėdriausius Compiz efektus, o naudingų ir į sistemą įsiliejančių programų gausa vėl parodė Ubuntu galimybes. Kitaip nei Windows, Linux programų kurėjai gali prieiti prie kiekvieno OS kodo fragmento ir maksimaliai pritaikyti programas sistemai. Tai leidžia pritaikyti OS konkrečiai savo poreikiams. Maniškio darbalaukio pavyzdys:

4 darbalaukiai leidžia patogiai susidėlioti atvertus langus ir nepasimesti jų jūroje. Su docky galima visas programas patogiai susidėti į dokus. Kubo rėžimas - apžvelgti atidarytus langus, persijungti tarp darbalaukių. Vienas kitas Screenlet irgi negadina reikalo. Dauguma programų - pakankamai kokybiškos ir funkcionalios. Pvz. Gwibber (facebook/twitter/buzz atnaujinimų programa) ir Empathy (facebook/gtalk ir pan. chato programa) leidžia nebelandžioti į internetą vien tam, kad patikrintum ką veikia tavo draugai. Banshee - gan geras muzikos grotuvas.

Spendžiant iš to, kad susidomėjai pavadinimu, tau įdomu būtų sužinoti daugiau. Keli informacijos apie Ubuntu šaltiniai skirti eiliniams žmonėms:

  • www.omgubuntu.com - visos Ubuntu naujienos vienoje vietoje.
  • www.nixiepixel.com - pačios seksualiausios Linux vartotojos blogas, kuriame ji pateikia įvairias Ubuntu pamokas.
  • www.ubuntu.lt - lietuviška Ubuntu bendruomenė.
  • www.ubuntu.com - oficialus Ubuntu tinklapis.

Nuo ko pradėti? Ką pasirinkti? Iš kur gauti? Tai klausimai, kuriuos netrukus atsakysiu.

  1. Kokią distribuciją pasirinkti? Linux distribucijų pasirinkimas platus kaip pasaulis: nuo baisiųjų Slackware/Archlinux, skirtų visiškiems programišiams, iki orientuotų į vaikus. Pats geriausias pasirinkimas eiliniam vartotojui ko gero yra Ubuntu arba Linux Mint. Ubuntu - Canonical korporacijos kuriama OS, kurioje nepaisant nuveiktų didelių darbų darant ją draugiškesnę, trūksta šiokių tokių smulkmenų, kurios galėtų būti, pvz. audio/video kodekai, archyvatoriaus papildiniai (be jų jis nepalaiko net zip/rar formatų) ir pan. Tiesa, tai yra pataisoma paprasčiausiai parsisiunčiant porą paketų iš programų centro, bet tai nėra patogu. Linux Mint yra sukurta Ubuntu pagrindu ir iš esmės skiriasi tik pateikiamų programų paketu, kodekais ir truputį pakeista išvaizda - čia Gnome meniu juostelė pakeista į mint meniu, kuris, bent man - nelabai patinka.
  2. Einame į pasirinktos distribucijos tinklapį ir ją parsisiunčiame. Ubuntu Mint
  3. "Iškepame" CD/DVD(siūlau Ashampoo - nemokamas ir geras gaminys) iš parsisiųsto disko atvaizdo ir perkrovę PC instaliuojame ARBA atidarome CD/DVD turinį windows exploreriu ir paleidžiame EXE failą esantį viduje. Tokiu būdu galima instaliuoti OS kaip eilinę programą ir ją bet kada lygiai taip pat pašalinti.
  4. Pirmuoju atveju - sekite diegiklio nurodymus,skaitykite ką rašo ekrane - problemų kilti neturėtų. Instaliacija yra gana paprasta. Antruoju atveju viskas yra dar paprasčiau, tačiau nepamirškit - šitaip nepajusit visos Ubuntu galios.
  5. Naudokitės

P.S. Labai norėjau įdėti savo desktopo video, deja paaiškėjo, kad efektai, silpna vaizdo plokštė ir desktop įrašymas - nesuderinami dalykai…

=-=-=-=-=
Powered by Blogilo

Rodyk draugams

Anime adata: “MM!” ir “Seitokai Yakuindomo”

Iki šiol šiek tiek vengiau anime komedijų. Taip jau atsitiko, kad labai sudomino “MM!” aprašymas ir nusprendžiau pabandyti. Taip jau atsitiko, kad pažiūrėjus norėjosi dar, o rimti anime atrodė pernelyg rimti… Pristatau jums… “MM!”

Šio gan keisto ir absurdiško anime istorija pasakoja apie moksleivį Taro, kuris būtų visai normalus, jei ne vienas “bet”… Jis visiškas mazochistas. Bijodamas, kad tai gali atsiskleisti jis nusprendžia pagalbos ieškoti “Paskutinės instancijos” klube, kuriame sprendžiamos įvairiausios mokinių (ir ne tik) problemos. Paradoksas, bet Taro gydyti su dideliu entuziazmu imasi visiška sadistė Mio, įsitikinusi, jog yra dievas… Turbūt nereikia sakyti, kiek daug naudos iš tokio… “gydymo”.

Kiekviena serija vis kitokia. Vos ne kas antras mokinys turi kokių nors iškrypimų ar problemų. Mergina klaikiai bijanti vyrų, medicinos seselė pamišusi dėl gražių merginų fotografavimo, mergaitė - genijus, siekianti paversti visus žmones iškrypėliais… Tai tik keli keisti veikėjai nuolat keliantys keistas situacijas.

Keista, bet visa ši absurdiška nesąmonė ne tik linksmai žiūrisi, bet ir yra gana įdomi. Dar keisčiau, kad nepaisant veikėjų - iškrypėlių, šiame anime nėra nieko pernelyg nepadoraus…

Taip jau atsitiko, kad po “MM!” norėjosi dar. SY veikėjas - Tsuda perėjo į privačią mokyklą, kuri dar pernai buvo tik mergaičių mokykla. Atsidūręs moterų kompanijoje jis per prievartą yra paskiriamas mokinių tarybos nariu. Būtent apie šią tarybą ir sukasi anime veiksmas. Kitos tarybos narės gan keistos: prezidentė Shino, nuolat galvojanti apie aną galą (ar tiksliau besistengianti kovoti su šiomis mintimis), Aria - turitinga ir gerai išauklėta mergina karts nuo karto numetanti kokį “sunkų” bairį (dažniausiai taip pat apie aną galą) ir Hagimura - dėl ūgio kompleksuojanti mokinė, kurios IQ 180. Dar yra tarybos veiklą prižiūrinti mokytoja, linkusi į seksualinį priekabiavimą. žodiu kompanija nenusileidžianti “MM!”

Kitaip nei “MM!” šitas anime tikrai yra purvinas. Labai. Tačiau nepaisant to, kad dauguma visi bairiai yra apie aną galą, jis žiūrisi pakankamai gerai. Į antrą pusę SY tampa labiau nuspėjamas nei MM!, bet apskritai vis tik išlieka geras.

Abu šie anime sukėlė man daugiau ir žiauresnių juoko priepuolių nei dauguma holivudo komedijų. Ir galiu pasakyti - noriu dar.

Toliau žadu kada nors pakeverzoti apie “Code Geass”.

Rodyk draugams

Anime adata: “Claymore” ir “Trigun: Badlands Rumble”

Na žygiuojam toliau! Pirmiausia apie “Trigun: Badlands Rumble”.

Nežinantiems šiek tiek užsiminsiu apie pagrindinį veikėją. Vash The Stampede vadinamas Žmogumi viesulu, ieškomiausias post-apokaliptinio pasaulio žmogus už kurio galvą paskirta $$60,000,000,000 premija. Jam pasirodžius dažniausiai akmens ant akmens nelieka šimto kilometrų spinduliu. Tačiau ne dėl ypatingo žiaurumo, o dėl įvairių nesusipratimų bei fakto, kad Vash - tikras problemų magnetas. Jis puikiai kaunasi ginklu ir turi skaudžią praeitį, kuria su niekuo nesidalina ir gyvena po kvailelio kauke. Toks tas Vash.

Filmo istorija pasakoja apie miestą, tapusį banditų taikiniu. Žinoma iš paskos atskuba ir Vash, jau kadaise turėjęs reikalų su banditu ir (eilinį kartą) netyčia išgelbėjęs jį nuo mirties. Negana to, paaiškėja, kad miestelio meras kadaise taip pat priklausė minėtai gaujai ir už išdavystę turi susilaukti bausmės. Taigi įtampa pagardinta humoru kyla…

Piešimas labai kokybiškas, muzika veža. Apskritai techninė pusė, kaip ir priklauso filmui - labai gera. Vienas trūkumas - istorija nėra labai gili, bet lengvam pažiūrėjimui sueina. be to neturėtu būti taip sunku įsivažiuoti ir nnieko nežinant apie Trigun.

Claymore anime turi stebėtinai daug sąsajų su lenkų rašytojo Andrzej Sapkowski kūriniais apie raganių Geraltą. Šio anime pasaulyje šalia žmonių egzistuoja siaubingos pabaisos mintančios žmonių viduriais (nežinau kodėl būtent viduriais, bet taip jau yra). Su jomis kaunasi paslaptinga organizacija, žmonių vadinama Claymore. Claymore - merginos, į kurių kūnus yra įsodintas gabalas pabaisų mėsos. Dėl to jos įgyja neapsakomą jėgą. Žinoma, niekas nesako, kad tai taip paprasta…

Istorija prasideda mažame kaimelyje, kurio gyventojai negalėdami susitvarkyti su monstrais iškviečia Claymore kovotoją. Čia ji sutinka patį įkyriausią mano matytą anime personažą ir nužudo pabaisą apsimetusią jo broliu. Įkyrusis vaikinas labai prisiriša prie gražiosios kovotojos, nepaisydamas jos visiško nejausmingumo. Taip prasideda kelionė po tamsų viduramžių pasaulį.

Techninė pusė nebloga. Garso takelis - nuo simfonijos iki gitarų pjaustymo - sukurtas gerai. Apskritai anime prašosi antro sezono, apie kurį nieko negirdėti.

Rekomenduoju jei norite gero veiksmo ir kraujo, jei patiko “Raganius” ir jei neieškote labai gilaus siužeto.

Toliau dvi idiotiškos komedijos: “MM!” ir “Seitokai Yakuindomo”.

Rodyk draugams

“Ir vėl sėdau ant tos pačios adatos” arba “Atgimęs susidomėjimas anime”

Taip, gan ilgą laiką domėjausi šia savotiška japonų kultūros šaka. Šie, kad ir piešti, kūriniai turėjo man kažko, ko joks Holivudo filmas suteikti negalėjo. Dar niekur kitur nemačiau tokio susukto siužeto ir tokių negailėstingų siužeto vingių bei pabaigų kaip anime serialuose. Čia kurėjai nėra varžomi nei spec. efektų, nei aktorių, nei (dažniausiai) biudžeto.

Na bet per kurį laiką tai spėjo pabosti, galų gale net nebeliko laiko. Pabaigiau FMA ongoing naująsias serijas, kurios pasiglemždavo tik 25 minutes kas savaitę ir tiek.

Taip jau atsitiko, kad netyčia atradau naują (na bent jau nematytą) “Darker than Black” sezoną bei OVA serijas. Migloti prisiminimai sakė, kad pirmasis sezonas buvo geras, taigi nusprendžiau pabandyti. Tada už akies užkliuvo ir “Black Lagoon: Roberta’s Blood Trail”, kuris vis dar nėra išleistas iki galo (o gal kas žino kada bus kita serija?). Negana to, radau ir naują Trigun filmą (vėl gi - naują MAN). Na ir šitaip vėl įsisukau į anime žiūrėjimo karuselę.

Šiame ir keliuose kituose įrašuose pabandysiu pateikti savo paskutinių kelių savaičių įspūdžius. Romanų nerašysiu - tik savo asmeninius įspūdžius ir pastabas, stengsiuosi “nespoilinti” siužeto.

Antrasis “Darker Than Black” sezonas pasakoja apie įvykius po Pragaro vartų Tokijuje išnykimo. Hei tuo tarpu dirba CŽV ir gauna užduotį pagauti rusų mokslininko vaikus, apie kuriuos ir sukasi visas tolimesnis veiksmas. Iš tiesų tiek pradžia, tiek pabaiga nepaaiškina jokių klausimų kilusių pirmosios dalies pabaigoje. Net sakyčiau iškyla nauji klausimai. Ka Hei veikia CŽV? Kur kiti komandos nariai? Kas įvyko tarp abiejų sezonų? Jaučiasi, kad kažkas praleista. Žodžiu istorija lyg ir nebloga jei ne keletas dalykų, kurių šiam anime mažiausiai reikėjo (keistoki Hei santykiai su mokslininko dukra ir keistoki iškrypėliai), bet čia jau skonio reikalas.

Vėliau buvo išleistos keturios OVA serijos, kurios beveik viską paaiškina. Tiesa, atrodo nebeliko vietos naujam sezonui - istorija lyg ir pabaigta.

Apie techninę pusę sunku pasakyti kažką blogo. Naujuose anime jau nieko nebestebina kokybiškas piešimas. Garso takelyje buvo tikrai puikių kūrinių. OP/ED neįstrigo.

Tokie mano įspūdžiai po ~2 savaičių nuo žiūrėjimo. Apskritai man visai patiko. Tamsi, paslaptinga atmosfera, supintas siužetas ir miglota pabaiga - toks yra “Darker Than Black”.

Apie “Black Lagoon” nerašysiu nieko - be pabaigos sunku susidaryti aiškią galutinę nuomonę, tačiau tai, ką mačiau, man visai patiko.

Toliau laukia “Claymore” ir “Trigun: Badlands Rumble” apžvalgėlės.

Rodyk draugams

Manojo Acer 5552 apžvalgėlė

Jau senokai galvojau apie nešiojamo kompiuterio pirkimą. Apgalvojau įvairius variantus, perskaičiau tonas atsiliepimų apie gamintojus ir šiek tiek abejodamas pasirinkau Acer 5552. Na Acer garsėja kaip pigių, galingų ir nelabai patvarių laptopų gamintojas. Labai abejojau dėl šio pirkinio. Tačiau paskaitęs komentarų apie kitus gamintojus geresnių atsiliepimų neradau.  Galų gale supratau, kad laptopo pirkimas yra loterija, o korpuso patvarumas labiau priklauso nuo rankų kreivumo ir surizikavau.

Pirkdamas žinojau ko ieškau - kompiuterio skirto mokslui, bet tinkamo ir kokiam senesniam žaidimui. Deja teko iš karto atmesti visus Intel pagrindo kompiuterius - jų GMA vaizdo plokštės (net ir naujausia Intel HD Graphics) nė iš tolo neprilygsta AMD siūlomoms integruotoms ATI plokštėms. Šios taip pat neblizga, bet su kompromisais paleidžia ir naujus žaidimus. Žinojau, kad man reikia 320GB kietojo disko - nešiojamam PC manau daugiau nereikia - šiais laikais niekas duomenų nebesandeliuoja PC harduose - naudojamos išorinės laikmenos. Visa kita - kaip gausis.

Taigi, ką nusipirkau?

Acer Aspire 5552

AMD Athlon II X2 P340

ATI Mobility Radeon HD 4250 (integruota)

320GB HDD

3 GB DDR3 RAM

Taigi parametrai - visai neblogi. Procesorius silpnokas, tačiau jo užtenka, vaizdo plokštė kompromisinė, tačiau turi ir VGA, ir HDMI jungtis - man - didelis pliusas. Visai neblogai ant veža WoW (high), Dragon Age (medium), Oblivion (medium). Iš esmės plokštės achilo kulnas - filtravimai ir Anti-Aliasing - šių funkcijų nereikėtų jungti aukščiau kaip 2x. Visa kita - be priekaištų.

Na bet dabar gana parametrų. PC atkeliavo gana plokščioje dežėje kartu su 6 celių baterija, kuri net žiūrint filmus ir žaidžiant ar rimtai dirbant veikia apie 2 h, maitblokiu, atkūrimo DVD su tvarkyklėmis ir greito paleidimo instrukcija.

Korpusas atrodo pakankamai rimtai ir gražiai, niekur negirgžda, sukelia tvirtumo įspūdį. Žinoma šios klasės laptope apie metalines vidaus apsaugas galima svajoti, taigi ekrano panelė šiek tiek lanksti - nieko neįprasto. Šioks toks trūkumas pasirodė media ir garso mygtukai - jie galėtų būti iškelti atskirai ir nepriklausomi nuo funkcinio klavišo (nors tai gal ir įprasta).

Pirkau su instaliuotais Linux. Tikėjausi kokios Ubuntu ar bent Suse distribucijos. Deja tai tebuvo komandinė linux eilutė - DOS atitikmuo. Deja Win disko neturėjau, taigi susimečiau Linux Mint. Vėliau Win7 nemaloniai nustebino - jie kur kas prasčiau tvarkėsi su kompiuterio komponentais nei Linux. Windowsams teko įdiegti krūvą tvarkyklių iš DVD, kol viskas pradėjo pilnai funkcionuoti. Čia kaltės niekam neversiu -buvo pilnas DVD reikalingų draiverių - nebent Win7 galėjo labiau pateisinti savo gerą vardą…

Glossy ekranas - kai kam baisus trūkumas. Aš niekad tokio nebandęs surizikavau ir nelabai tenusivyliau. Spalvos, ryškumas - puikūs. Atspindžiai nėra labai įkyrūs, o kadangi turiu neblogą vietą darbui - per daug netrukdo. Patogus video žiūrėjimas pliusas. 16:9 ekranas tam puikiai tinka. Deja to nepasakysi apie senesnius žaidimus - šie dažniausiai pritaikyti 4:3 ekranams. Kalbant apie formato patogumą - 4:3 ekranai man dabar atrodo kvadratiniai… Apskritai 15 colių ekranas beveik atitinka 17 colių 4:3, todėl jei norit nedidelio PC - pirkit dar mažesnį.

Yra pilna klaviatūra. Man nepratusiam prie tokios dar vis nepatogu - mygtukai “įleisti” į vidų. Na bet tai laptopų bruožas - žmonės išgyvena…

Touchpadas veikia gerai, turi pelės ratuko atitikmenį. Norintys gali apskritai išmokti juos naudotis geriau nei pele - yra daugybė funkcijų.

Vienas iš didesnių trūkumų - garsas. Tai vienas vienintelis garsiakalbis. Žinoma, muziikos su laptopu niekas ir nesiruošia klausyt. Reikės įsigyti kokias kolonėles. Kiek bjauresnis dalykas - vis dėl mono garsiakalbio nusimušantys jungties garso nustatymai - gaunasi garsas tik per vieną kolonėlę. Vėliau supratau, kad tai sutvarkoma patildžius/pagarsinus, bet vis tiek nervina. Jau galvojau jungtis prasta, o aiškių balanso nustatymų galima sakyti win7 neturi.

Procesoriaus temperatūra diebant laikosi apie 45-50 laipsnių. Pasistengus pavyko užkelti iki 58. Beje, čia Linux nusileidžia Win - win dirba šalčiau (su jais max buvo 56 laipsniai). Maksimali saugi procesoriaus riba - 70 laipsnių. Bent jau taip sako AMD. Panašu jog jei aušintuvas per daug nerinks dulkių - tai gan saugus aparatas. Korpusas deja aušinamas nėra, todėl visada yra šiek tiek šiltas (berods dell turi korpuso aušinimo technologiją). Kita vertus išskyrus šį nesu bandęs beveik jokių laptopų - nežinau kas yra normalu, bet iš visagalio interneto susidariau tokią nuomonę.

Taigi tai gan paprastas ir kokybiškas bei pigus kompiuteris. Juo naudojantis pasidaro aišku kodėl jis pigesnis, kam buvo sutaupyta. Daugumai juk nereikia pilnų stereo garsiakalbių krūvos media mygtukų, praplėtimo kortelių lizdų ir pan. Kokybę parodys laikas, bet kol kas esu patenkintas.

Rodyk draugams

Ubuntu linux - (ne)logiškas pasirinkimas?

Ubuntu norėjau išbandyti jau seniai. Taip jau atsitiko, kad išgirdau apie naują versiją ir pagyrimus jai už draugiškumą vartotojui, stabilumą ir pan. Nusprendžiau, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Pristatau jums “Ubuntu 10.10″.

“Linux for human beings”… Reiškia, kad jie pritaikyti ne geekams, kurie, beje, nėra patenkinti šia distribucija (matot, jau mandrų žodžių prisigaudžiau) būtent dėl jos draugiškumo, o paprastam vartotojui, neturėjusiam reikalų su linux. Bandyti į Windows 7 varomą PC instaliuoti Ubuntu gali būti baugu, bet ubuntu kūrėjai siūlo net keletą sprendimų:

1)Live CD/USB. Parsisiųsime .iso formato disko atvaizdą. iš jo visai nesunkiai galima pasidaryti Live/instaliacijos CD arba USB raktą (šiuo atveju įkrovos metu reikia atsidaryti įkrovos meniu - mano atveju tai buvo F8 - ir pasirinkti USB). Čia galima rinktis išbandyti Ubuntu iš disko arba diegti. bandyti patarčiau iš USB diskelio - daug greitesnis variantas.

2)WUBI  Windows diegiklis. Jį paleidus iš disko per windows, galima ramiai įsidiegti linux kaip eilinę Windows programą. Taip pat ją galima ir išinstaliuoti. Jokios įtakos kompiuteriui. Nukenčia tik linux greitis. Nuo šio varianto ir pradėjau savo linux vartojimą.

3)jei jau pasiryžote pajusti Ubuntu visu pajėgumu ir įsidiegti, galit nebijoti, jūsų duomenys yra visiškai saugūs net jei turite tik vieną particiją. Nežinia kokiu būdu Ubuntu sugeba atsiriekti gabaliuką disko ir susikurti sau tinkamą particiją. Beje, įsijungę Win net nepastebėsite, kad kažkas pasikeitė. Dėl nesuderinamumų, net nematysite linux particijos. Patarčiau paskirti linux bent 20-30 GB vietos - programų diegimas vyksta toje pačioje particijoje - negalima pasirinkti kur diegti, ar bent aš to dar nemoku.

Dabar, kai turiu pilnai veikiančius linux galiu pasakyti, jog į win grįžtu tik pažaisti. Ką tik instaliuoti linux turi viską ko gali prireikti:

  • Ofiso programų rinkinį “OpenOffice” suderintą su MS Office
  • Galingą pašto programą “Evolution”, pastatančią į vietą “Outlook” (tiesa šitos naudoti nesirįžau - man pilnai pakanka Gmail tinklapio - nereikia, kad viską siųstų į PC).
  • Integruotą “Gwibber” Facebook/Twitter/Buzz ir pan. paslaugų skaitytuvą/klientą.
  • Integruotą susirašinėjimo programą Empathy, palaikančią Google talk ir Facebook chat.
  • Muzikos grotuvą “Rythmbox”, kuriam neradau jokių didesnių trūkumų.
  • Firefox naršyklė (aš asmeniškai parsisiųnčiau chrome - FF per daug griozdiškos įrankių juostos)
  • Ir dar daug kitų.

Visa tai užima nelabai daug - vos 2-3 GB. Jei kažko vis dėlto trūksta, yra Ubuntu programų centras - milžiniškas nemokamų programų katalogas. Kaip bebūtų keista, žinant ko ieškai, jame ką nors rasti visai nesunku.

Pradiniai trūkumai ir kaip juos panaikinti, naudingi nustatymai

  • Windows naudoti kietieji diskai neprijugiami automatiškai. Tai kartais trukdo - pvz neveikia nuorodos į kitus diskus, kol per failų naršyklę jų neatidarai. Tai sutvarkoma parsisiuntus programėlę “rašymo į NTFS skirsnius nustatymas”. Toliau viską susitvarkyti juokų darbas.
  • nVidia draiveriai panaikina gražų krovimosi ekraną. Smulkmena, bet miela. tai sutvarkoma programa “Start-Up manager”. Ją taip pat rasite programų centre.
  • Ubuntu OS pakeistas pasirinkimo ekranas gali šokiruoti šeimos narius paikai įsimylėjusius Windows :D Juolab, kad Ubuntu būna paleidžiama po 15s pagal nutylėjimą. Visą tai pakeisti galima toje pačioje ”Start-Up manager” programoje. Pats iš pradžių tą dariau sunkiuoju būdu - per terminalą.
  • Temą/”tapetus” ir efektus galima nustatyti tiesiog paspaudus dešpeliu mygtuku ant desktopo. Paprasta. Norintiems dar daugiau efektų reiktų įsimesti “Compiz” nustatymus iš “centro”.
  • Patariu vardan patogumo parsisiųsti “Docky” programą ir panaikinti apatinę juostą - man asmeniškai daug patogesnis pasirinkimas.

Compiz kubo efektas leidžia patogiai perjungti darbastalius

4 darbalaukiai

Ar jums yra buvę, kad atidarote krūvelę įvairių programų ir pasimetat languose? Linux leidžia patogiai ir gan paprastai programą nutempiant į šoną perkelti ją į kitą darbalaukį. Mano atveju visos bendravimo programos yra viename lauke, naršyklė kitame, trečiame grotuvas ir torrentų programa, ketvirtas visokiems kitokiems reikalams. Tai ypač patogu junginėti naudojant “kubą”. Pagal save suderinti jį galima su Compiz nustatymais (pragramą parsisiųsit iš “centro”).

Alt+TAB tipo langų perjungimas pasirinktame darbalaukyje ir bendravimo programos.

Terminalas

Viena iš įdomesnių ir gąsdinančių Linux savybių - terminalas. Windows tai yra konsolė. Eiliniam vartotojui visai nereikia mokėti juo naudotis, tačiau jau patyriau jo naudą. Kartais nukopijuoti komandą iš forumo žinutės ir spustelti Enter yra paprasčiau nei knaisiotis po nustatymus. Jo išmanymas visai nereikalingas ir bijoti terminalo neverta. Jis tik palengvina gyvenimą tų, kurie nemoka knaisiotis po nustatymus.

Wine ir windows programų paleidimas Ubuntu OS

Pereidami į Linux, žmonės labiausiai bijo programų nepalaikomumo. Tiesa ta, kad beveik viską galima paleisti naudojant Wine programinę įrangą. Ir tai nėra taip jau sunku, truputį pasimokius. O WineHQ tinklapyje yra smulkiai aprašyta ką ir kaip daryti kiekvienai programai, kaip ją instaliuoti ir naudoti, jei yra kokių nors problemų. Truputį kita situacija yra su žaidimais. Pats sugebėjau instaliuoti Steam ir parsisiųsti HL2 Deathmatch. Deja jis neveikia tiek, kad būtų galima maloniai žaisti. Žinoma egzistuoja Wine pagrindu sukurtos žaidimų paleidimo programos: nemokama “Play on linux” ir mokamos “Cedega” bei “CX games”. Domėjausi grynai iš smalsumo - Win7 instaliacija juk liko - turiu kuo žaisti.

Tuo tarpu “centro” siūlomi žaidimai išlepintai akiai atrodo baisoki, nors jei mėgstat Quake 3, rasit ką pažaisti.

Grotuvas ir visai neblogai veikiantis Steam.

Grotuvas ir visai neblogai veikiantis Steam.

Iš esmės Linux turi viską ko reikia vartotojui. Žinoma, žaidimų trūksta ir jų norisi, bet juk visada galima persijungti į windows, o linux taip pat turi šiokių tokių alternatyvų. Darbiniams PC ji pritaikyta beveik tobulai, yra gan lengvai prižiūrima ir nereikalauja jokių investicijų. Taip pat yra netbookams skirta Ubuntu su Unity aplinka, kurią planuojama diegti ir į 11-ą Ubuntu versiją. Sakyčiau turint laptopą nenaudojamą žaidimams, Ubuntu yra ypač geras pasirinkimas. ji gali veikti ant visiškai silpno PC ir išnaudoti visus galiūno resursus. nepaprastai lanksti vartotojo sąsaja leidžia pritaikyti OS savo poreikiams, ko neleidžia net Win7. Ir visa tai nemokama. Nusikaltimas nepabandyti :D

Jei susidomėjot ir kilo klausimų galit klaust šio trejų dienų vartotojo pagalbos :D Jei klausimas sudėtingas - geriau eikit į www.ubuntu.lt. Tie žmonės šią OS išmano ir tikrai padės.

Rodyk draugams